- nurupti
- nurùpti intr. Tv 1. Lk pasidaryti nelygios odos, ruplėtam, raukšlėtam, nušašti: Vaiko kūnas nurùpęs nuo niežų J. Nurùpęs visas, lyg raupeliais, raupelyčiais išbertas J. Burna tokia nurùpus, negraži [nuo raupų] Rs. Tas vaikas nušašęs nurùpęs Všv. Rankos tokios nurùpusios Kl. Nekišk nagų pry rupkės, nurùpsi Up. Ėsk nurùpusią macą ir pats nurùpsi Lkv. Rupū̃žės neimk į rankas, šiaip nurupęs pastosi ant viso kūno LTR(Tlž). Nurùpęs kaip rupūžės kailis Erž. Nurùpus kai piktvarlė Šv. Pažiūrėt į burną (veidą) – kai keptas obuolys nurùpęs Skr. ^ Nurùpęs, nušašęs, visų subines matęs (slenkstis) Žv, Žgč. 2. pasidaryti nelygios žievės, su antaugomis: Obuolėliai mažyčiai, nurùpę Snt. Baltõsios lelijos šaknys ilgos, drūktos, nurùpusios, nedailios Lk. Gajaus yr nurùpęs kailis, susproginėjęs Šts. Bobausiai yr tokie nurupę grybai, auga pokalnotose vietose Bdr. | Kreklinė skara nurùpusi, t. y. nedaili, neplyna J. \ rupti; aprupti; nurupti; surupti; užrupti
Dictionary of the Lithuanian Language.